LCTA :: Lietuvos - Kinijos Prekybos Asociacijos veikla

Krizės akivaizdoje amerikiečiai pripažįsta, kad pasaulio ekonomikos lyderės pozicijas perima Kinija. Europiečiai šią Azijos šalį vertina prieštaringai: vienus jį traukia, kitus – baugina. Šiandien LEPA surengtos konferencijos apie Kiniją dalyviai tikino, kad neįmanoma atspėti, kokia yra Kinija, ją būtina pažinti.

Pasak Manto Nociaus, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinio direktoriaus, Kinija yra neribotų galimybių šalis, todėl turėtų dominti Lietuvos verslininkus.

Jis apgailestavo, kad Kinijos ir mūsų šalies bendradarbiavimas nėra itin sėkmingas. „Kinijos tiesioginės investicijos pernai Lietuvoje siekė 3,6 mln. eurų. Šie skaičiai yra maži“, - kalbėjo M. Nocius.

Remiantis Lietuvos statistika, Lietuvos verslas į Kiniją visai neinvestuoja. Tačiau, pasak Užsienio reikalų ministerijos Globalios politikos departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Antanavičienės, kinų pateikiami duomenys byloja ką kitą. „ Iš kinų gavome duomenų apie 6 mln. dolerių nefiksuotas investicijas į Kiniją“, - pasakojo ji.

Pasak L. Antanavičienės, 2 mln. dolerių minėtų pinigų buvo investuoti į tekstilės pramonę.

Patys kinai Lietuvoje atrado savo nišą. Turbūt nesunku atspėti, kokią. Daugelis jau spėjome pamėgti kinų maistą. „Kinų pagrindinės investicijos plaukia į restoranus ir viešbučius“, - aiškino LEPA direktorius.

Konferencijos dalyviai tikino, kad krizės akivaizdoje įmonės ieško naujų galimybių, todėl lietuvių domėjimasis Kinija auga kasdien. Tačiau kol kas verslininkai bendradarbiavimo galimybes su azijiečiais vertina atsargiai.

Užsienio reikalų ministerijos Prekybos politikos departamento atstovė Renata Rinkauskienė pripažino, kad verslininkų abejonės yra pagrįstos. „Visi žinome apie prekybos barjerus Kinijoje, diskriminacinius standartus. Užsienio įmonėms valstybė standartus užkelia, o vietines bendroves subsidijuoja“, - kalbėjo ji.

Tačiau, anot R. Rinkauskienės, didžiausia problema, su kuria susiduria verslininkai – tai silpna intelektinės nuosavybės apsauga. Jai pritarė ir Lietuvos-Kinijos Prekybos Asociacijos (LCTA) direktorius Rokas Radvilavičius.

„Vieną dieną jūs pristatote savo prekę kinams, o kitą mėnesį lygiai tokią pačią, bet gerokai pigesnę, galite pamatyti Kinijos parduotuvėse“, - juokėsi jis. Jis susirinkusius verslo pasaulio atstovus perspėjo, kad Kinijoje intelektinės nuosavybės teisė tampa jų pačių rūpestis. „Kopijavimo problema Kinijoje – labai aštri“, - apgailestavo R. Radvilavičius.

Jam antrino ir „Maximos grupės“ ne maisto prekių funkcinio centro vadovas Mindaugas Pilkauskas. Jis pabrėžė, kad kinai yra geri partneriai, tačiau juos reikia „tikrinti“. „Kinija – tai unikali šalis. Nėra nė vienos kitos valstybės pasaulyje, kuri teiktų taip daug prekių geriausia kaina. Tačiau kinus reikia labai atidžiai stebėti ir tikrinti. Pirmą kartą jie gali atsiųsti kokybiškų prekių, o kitą kartą gali kilti nesklandumų“, - pripažino M. Pilkauskas.

„Maximos“ atstovas tuo pačiu pažymėjo, kad Kinija keičiasi. „Kinija brangsta. Brangsta darbo jėga, žaliavos. Jie pradeda diktuoti savo sąlygas“, - savo pastebėjimus dėstė jis.

Jis apgailestavo, kad darbuotojų iš Lietuvos išlaikymas Kinijoje yra didelė prabanga: „Nepaprastai daug kainuoja išlaikyti darbuotojus. Daug kainuoja skrydžiai, būsto nuoma“.

Paklaustas, ar teko eksportuoti prekes į Kiniją, M. Pilkauskas šmaikštavo esą siuntė į Kiniją nekokybiškų žaislų partiją. „Gavome nekokybiškų žaislų siuntą, teko „eksportuoti“ atgal į Kiniją“, - šypsojosi jis.

Eksporto į Kiniją patirtimi galėjo pasigirti tik Lietuvos biotechnologijų įmonė, viena didžiausių molekulinės biologijos produktų gamintojų pasaulyje „Fermentas“. Bendrovės generalinis direktorius Algimantas Markauskas iš karto perspėjo į konferenciją susirinkusius verslininkus, kad neturi jokių unikalių patarimų, kaip įsitvirtinti Kinijos rinkoje. „Mūsų sėkmę lėmė verslo specifika“, - aiškino jis.

Anot jo, „Fermentui“ bendradarbiavimas su Kinija krizės laikotarpiu yra ypač naudingas: „Kinija jau šįmet gali aplenkti JAV pagal investicijas į biotechnologijas“.

Bendrovės direktorius patikino esą verslo sėkmę tiek su Kinija, tiek su kitomis šalimis daugiausia lemia teisingas bendravimas su partneriu. „Verslas yra tiktai santykiai ir nieko daugiau. Kai gimsta santykiai, gimsta verslas“, - reziumavo A.Markauskas.